Tinkamas kūno dalių išdėstymas jogos pozoje, arba vadinamasis „lygiavimas“ (iš angl. kalb. alignment), yra pagrindinis principas, dėl ko Ajengaro joga yra plačiai žinoma. Šis subalansuotas kaulų, sąnarių ir raumenų išsidėstymas suteikia žmogui stabilumo, sukuria daugiau erdvės kūne (pvz., sąnariuose), stiprina stuburą ir leidžia energijai laisvai tekėti visame kūne. Taip atsiveria užblokuotos kūno vietos, stiprėja sveikata, atsiranda ir vidinės gerovės pojūtis. Kūno suvokimas, energija ir optimizmas ima skleistis ir į kitas gyvenimo sritis.
Užsiėmimuose daromos jogos pozos („asanos“). Mokytojas pažingsniui sako tikslias instrukcijas. Tikslia Ajengaro jogos technika siekiama užtikrinti, kad joga būtų saugi. Pavyzdžiui, kiekvienas lenkimasis ar sukimasis yra daromas tik po to, kai kūnas sugeba ištempti stuburą. Rizikinga būtų stuburą tiesiog lankstyti, tikintis, kad nieko blogo nenutiks. Mokytojas dėmesingai parenka jogos pozas, nusprendžia, kokia seka jas išdėstyti ir kaip jas daryti (pasyviai ar aktyviai, laisvai ar su pagalbinėmis priemonėmis), priklausomai nuo praktikuojančiojo sveikatos būklės, fiziologijos ir vidinės būsenos. Pagalbinės priemonės (kaladėlės, diržas, antklodės) naudojamos tam, kad pradedantysis giliau pajaustų pozos efektą. Be jų tai būtų pasiekiama tik po kelerių metų praktikos. Siekiama pozoje pasilikti ilgesnį laiką, nes tik tada įmanoma pasiekti „lygiavimą“ ir poveikis persismelkia giliau į „organinį kūną“ bei mentalinį lygmenį. Kai pozoje pasiliekama trumpai, paveikiamas fizinis kūnas.
Ajengaro jogos mokytojų sertifikavimas yra vienas griežčiausių pasaulyje. Pvz., Italijoje būsimas mokytojas turi praktikuoti 4 metus prieš pradedant apmokymus, baigti 3 metų kursus ir išlaikyti 2 egzaminus.
„Per kūno lygiavimą aš atradau savo proto, vidinio Aš ir išminties vienybę.”
B. K. S. Iyengar